NVO teisės institutas pateikė savo pastabas dėl Lietuvos Respublikos Kultūros mecenavimo įstatymo projekto, kuris numato iš esmės naują kultūros mecenavimo, kaip vienos iš paramos rūšių, reglamentavimą. Nors mes nuolat skatiname visuomenei naudingų iniciatyvų įgyvendinimą Lietuvoje, tačiau manome, kad tokios teisėkūros iniciatyvos turėtų būti įgyvendinamos laikantis teisės aktuose nustatytos tvarkos, atsižvelgiant į esamą teisinį reglamentavimą, esminius Europos Sąjungos institucijų ir Lietuvos Respublikos valstybiniu lygiu įtvirtintus teisėkūros principus.

Patys įstatymo projekto rengėjai aiškinamajame rašte pripažįsta, kad kultūros mecenavimo formos ir jame dalyvaujantys subjektai reglamentuojami Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymu, todėl nesuprantamas rengėjų noras itin mažą teisinių santykių grupę išskirti ir reguliuoti atskiru įstatymu, kai Lietuvos Respublikos teisėkūros tobulinimo metmenų 25 punkte įtvirtinta teisės aktų rengėjų pareiga užtikrinti visuomenei svarbių teisės šakų kodifikaciją ar konsolidaciją.

Lietuvos Respublikos teisėkūros tobulinimo metmenų 7 punkte įtvirtinta nuostata, kad pasiūlius naują teisinio reguliavimo nuostatą, patikrinama, ar kitose teisėkūros procese dalyvaujančiose institucijose nesvarstoma ta pati ar su ja susijusi kita iniciatyva, o susijusių teisės aktų projektų rengimas ir priėmimas turėtų būti derinamas. Atkreipiame dėmesį jog šiuo metu Lietuvos Respublikos Seimas svarsto Labdaros ir paramos įstatymo 3, 8, 10, 12 ir 15 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei 14 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektą Nr. XIP-2838 ir Finansavimo nevyriausybinėms organizacijoms teikimo ir kontrolės įstatymo projektą Nr. XIP-3148, kuriuose numatomos pažangios paramos institutą, įskaitant ir paramos davėjų kontrolę, reguliuojančios teisės normos. Manytina, kad būtų tikslinga papildyti jau esamus ir svarstomus įstatymų projektus kultūros mecenavimo institutą reglamentuojančiomis normomis, o ne didinti subjektų teises ir pareigas nustatančių įstatymų skaičių.

Be to, subjektų teises ir pareigas nustatančių teisės aktų skaičiaus didinimas laikytinas administracinės naštos didinimu, kas prieštarauja geresnio reglamentavimo principui, įtvirtintam 2006 m. lapkričio 14 d. Europos Komisijos komunikate Tarybai, Europos Parlamentui, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Geresnio reglamentavimo Europos Sąjungoje strateginė peržiūra“ (KOM (2006) 689 galutinis), taip pat kitų strateginių ES geresnio reglamentavimo srities dokumentų nuostatoms, kuriomis remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 185 patvirtinta Geresnio reglamentavimo programa. Naujo įstatymo projekte nustatomos naujos pareigos tiek mecenatams, tiek mecenuojamiesiems, susijusios su mecenavimo proceso skaidrumu, atskaitingumu, taip pat numatomos naujos pareigos ir mecenavimo proceso kontrolę vykdančioms valstybės institucijoms, sukels dideles šio teisės akto reikalavimų vykdymo sąnaudas ir padidins administracinę naštą subjektams. Manytina, kad naujo įstatymo rengimas neatitinka proporcingumo principo, vertinant gausimą naudą ir naujų reikalavimų vykdymo sąnaudas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūlome atsisakyti naujo įstatymo priėmimo, o šio projekto nuostatas pripažinus esminėmis visuomenei, įtraukti į jau galiojančius įstatymus.